prieštaraukim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

prieštaraukim (vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	prieštarauju	prieštaravau	prieštaraudavau	prieštarausiu
tu	prieštarauji	prieštaravai	prieštaraudavai	prieštarausi
jis, ji	prieštarauja	prieštaravo	prieštaraudavo	prieštaraus
mes	prieštaraujame, prieštaraujam	prieštaravome, prieštaravom	prieštaraudavome, prieštaraudavom	prieštarausime, prieštarausim
jūs	prieštaraujate, prieštaraujat	prieštaravote, prieštaravot	prieštaraudavote, prieštaraudavot	prieštarausite, prieštarausit
jie, jos	prieštarauja	prieštaravo	prieštaraudavo	prieštaraus
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	prieštaraučiau		prieštarautumėme, prieštarautumėm, prieštarautume
2 asm.	prieštarautumei, prieštarautum		prieštarautumėte, prieštarautumėt
3 asm.	prieštarautų		prieštarautų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		prieštaraukime, prieštaraukim
2 asm.	prieštarauki, prieštarauk		prieštaraukite, prieštaraukit
3 asm.	teprieštarauja, teprieštaraujie		teprieštarauja, teprieštaraujie

• žr. pagr. f. prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo
• Skiemenys: prieš-ta-rau-kim

prieštaraukim

---