permokėkim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

permokėkim (vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: permokėti, permoka, permokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	permoku	permokėjau	permokėdavau	permokėsiu
tu	permoki	permokėjai	permokėdavai	permokėsi
jis, ji	permoka	permokėjo	permokėdavo	permokės
mes	permokame, permokam	permokėjome, permokėjom	permokėdavome, permokėdavom	permokėsime, permokėsim
jūs	permokate, permokat	permokėjote, permokėjot	permokėdavote, permokėdavot	permokėsite, permokėsit
jie, jos	permoka	permokėjo	permokėdavo	permokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	permokėčiau		permokėtumėme, permokėtumėm, permokėtume
2 asm.	permokėtumei, permokėtum		permokėtumėte, permokėtumėt
3 asm.	permokėtų		permokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		permokėkime, permokėkim
2 asm.	permokėki, permokėk		permokėkite, permokėkit
3 asm.	tepermoka, tepermokie		tepermoka, tepermokie

• žr. pagr. f. permokėti, permoka, permokėjo
• Skiemenys: per-mo-kė-kim

permokėkim

Etimologija

<= per- + mokėti, moka, mokėjo

---