pavaišintų

Taip pat žr.: pavaišintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

pavaišintų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: pavaišinti, pavaišina, pavaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	pavaišinu	pavaišinau	pavaišindavau	pavaišinsiu
tu	pavaišini	pavaišinai	pavaišindavai	pavaišinsi
jis, ji	pavaišina	pavaišino	pavaišindavo	pavaišins
mes	pavaišiname, pavaišinam	pavaišinome, pavaišinom	pavaišindavome, pavaišindavom	pavaišinsime, pavaišinsim
jūs	pavaišinate, pavaišinat	pavaišinote, pavaišinot	pavaišindavote, pavaišindavot	pavaišinsite, pavaišinsit
jie, jos	pavaišina	pavaišino	pavaišindavo	pavaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	pavaišinčiau		pavaišintumėme, pavaišintumėm, pavaišintume
2 asm.	pavaišintumei, pavaišintum		pavaišintumėte, pavaišintumėt
3 asm.	pavaišintų		pavaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		pavaišinkime, pavaišinkim
2 asm.	pavaišinki, pavaišink		pavaišinkite, pavaišinkit
3 asm.	tepavaišina, tepavaišinie		tepavaišina, tepavaišinie

• žr. pagr. f. pavaišinti, pavaišina, pavaišino

pavaišintų

Etimologija

<= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Dalyvis

pavaišintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pavaišintas, mot. g. pavaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pavaišintas	pavaišinti	pavaišinta	pavaišintos	pavaišinta	-
kilm.	pavaišinto	pavaišintų	pavaišintos	pavaišintų	-	-
naud.	pavaišintam	pavaišintiems	pavaišintai	pavaišintoms	-	-
gal.	pavaišintą	pavaišintus	pavaišintą	pavaišintas	-	-
įnag.	pavaišintu	pavaišintais	pavaišinta	pavaišintomis	-	-
viet.	pavaišintame	pavaišintuose	pavaišintoje	pavaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pavaišintasis	pavaišintieji	pavaišintoji	pavaišintosios	-	-
kilm.	pavaišintojo	pavaišintųjų	pavaišintosios	pavaišintųjų	-	-
naud.	pavaišintajam	pavaišintiesiems	pavaišintajai	pavaišintosioms	-	-
gal.	pavaišintąjį	pavaišintuosius	pavaišintąją	pavaišintąsias	-	-
įnag.	pavaišintuoju	pavaišintaisiais	pavaišintąja	pavaišintosiomis	-	-
viet.	pavaišintajame	pavaišintuosiuose	pavaišintojoje	pavaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pavaišintas, mot. g. pavaišinta.

pavaišintų

1. tas, kurį pavaišino

Etimologija

<= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Siekinys

• Skiemenys: pa-vai-šin-tų

pavaišintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---