pasimokėkim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

pasimokėkim (sangrž. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: pasimokėti, pasimoka, pasimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	pasimoku	pasimokėjau	pasimokėdavau	pasimokėsiu
tu	pasimoki	pasimokėjai	pasimokėdavai	pasimokėsi
jis, ji	pasimoka	pasimokėjo	pasimokėdavo	pasimokės
mes	pasimokame, pasimokam	pasimokėjome, pasimokėjom	pasimokėdavome, pasimokėdavom	pasimokėsime, pasimokėsim
jūs	pasimokate, pasimokat	pasimokėjote, pasimokėjot	pasimokėdavote, pasimokėdavot	pasimokėsite, pasimokėsit
jie, jos	pasimoka	pasimokėjo	pasimokėdavo	pasimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	pasimokėčiau		pasimokėtumėme, pasimokėtumėm, pasimokėtume
2 asm.	pasimokėtumei, pasimokėtum		pasimokėtumėte, pasimokėtumėt
3 asm.	pasimokėtų		pasimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		pasimokėkime, pasimokėkim
2 asm.	pasimokėki, pasimokėk		pasimokėkite, pasimokėkit
3 asm.	tepasimoka, tepasimokie		tepasimoka, tepasimokie

• žr. pagr. f. pasimokėti, pasimoka, pasimokėjo
• Skiemenys: pa-si-mo-kė-kim

pasimokėkim

Etimologija

<= pa- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---