panervintų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

panervintų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: panervinti, panervina, panervino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	panervinu	panervinau	panervindavau	panervinsiu
tu	panervini	panervinai	panervindavai	panervinsi
jis, ji	panervina	panervino	panervindavo	panervins
mes	panerviname, panervinam	panervinome, panervinom	panervindavome, panervindavom	panervinsime, panervinsim
jūs	panervinate, panervinat	panervinote, panervinot	panervindavote, panervindavot	panervinsite, panervinsit
jie, jos	panervina	panervino	panervindavo	panervins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	panervinčiau		panervintumėme, panervintumėm, panervintume
2 asm.	panervintumei, panervintum		panervintumėte, panervintumėt
3 asm.	panervintų		panervintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		panervinkime, panervinkim
2 asm.	panervinki, panervink		panervinkite, panervinkit
3 asm.	tepanervina, tepanervinie		tepanervina, tepanervinie

• žr. pagr. f. panervinti, panervina, panervino
• Skiemenys: pa-ner-vin-tų

panervintų

Etimologija

<= pa- + nervinti, nervina, nervino

---

Dalyvis

panervintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. panervintas, mot. g. panervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	panervintas	panervinti	panervinta	panervintos	panervinta	-
kilm.	panervinto	panervintų	panervintos	panervintų	-	-
naud.	panervintam	panervintiems	panervintai	panervintoms	-	-
gal.	panervintą	panervintus	panervintą	panervintas	-	-
įnag.	panervintu	panervintais	panervinta	panervintomis	-	-
viet.	panervintame	panervintuose	panervintoje	panervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	panervintasis	panervintieji	panervintoji	panervintosios	-	-
kilm.	panervintojo	panervintųjų	panervintosios	panervintųjų	-	-
naud.	panervintajam	panervintiesiems	panervintajai	panervintosioms	-	-
gal.	panervintąjį	panervintuosius	panervintąją	panervintąsias	-	-
įnag.	panervintuoju	panervintaisiais	panervintąja	panervintosiomis	-	-
viet.	panervintajame	panervintuosiuose	panervintojoje	panervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. panervintas, mot. g. panervinta.
• Skiemenys: pa-ner-vin-tų

panervintų

1. tas, kurį panervino

Etimologija

<= panervinti, panervina, panervino <= pa- + nervinti, nervina, nervino

---

Siekinys

• Skiemenys: pa-ner-vin-tų

panervintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= panervinti, panervina, panervino <= pa- + nervinti, nervina, nervino

Antonimai

    panervintų: bendrai

nepanervintų (lt)

Vertimai

  panervintų: bendrai

---