pajaudinti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

pajaudinti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: pajaudinti, pajaudina, pajaudino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	pajaudinu	pajaudinau	pajaudindavau	pajaudinsiu
tu	pajaudini	pajaudinai	pajaudindavai	pajaudinsi
jis, ji	pajaudina	pajaudino	pajaudindavo	pajaudins
mes	pajaudiname, pajaudinam	pajaudinome, pajaudinom	pajaudindavome, pajaudindavom	pajaudinsime, pajaudinsim
jūs	pajaudinate, pajaudinat	pajaudinote, pajaudinot	pajaudindavote, pajaudindavot	pajaudinsite, pajaudinsit
jie, jos	pajaudina	pajaudino	pajaudindavo	pajaudins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	pajaudinčiau		pajaudintumėme, pajaudintumėm, pajaudintume
2 asm.	pajaudintumei, pajaudintum		pajaudintumėte, pajaudintumėt
3 asm.	pajaudintų		pajaudintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		pajaudinkime, pajaudinkim
2 asm.	pajaudinki, pajaudink		pajaudinkite, pajaudinkit
3 asm.	tepajaudina, tepajaudinie		tepajaudina, tepajaudinie

• žr. pagr. f. pajaudinti, pajaudina, pajaudino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: pajaudinąs, pajaudinantis, pajaudinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: pajaudinęs, pajaudinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: pajaudindavęs, pajaudindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: pajaudinsiąs, pajaudinsiantis, pajaudinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: pajaudinamas, pajaudinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: pajaudintas, pajaudinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: pajaudinsimas, pajaudinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: pajaudintinas, pajaudintina.
• taip pat žr. pdlv.: pajaudinant, pajaudinus, pajaudindavus, pajaudinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: pajaudindamas, pajaudindama.
• taip pat žr. bdn.: pajaudinte, pajaudintinai.
• Skiemenys: pa-jau-din-ti

pajaudinti

1. paerzinti, padirginti:
   • Nervus pajáudinti.

Etimologija

<= pa- + jaudinti, jaudina, jaudino

Antonimai

    pajaudinti: bendrai

nepajaudinti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    pajaudinti: Išvestiniai žodžiai

nepajaudinti (lt) (neig. )

pajaudinimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  pajaudinti: bendrai

---

Dalyvis

pajaudinti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pajaudintas, mot. g. pajaudinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajaudintas	pajaudinti	pajaudinta	pajaudintos	pajaudinta	-
kilm.	pajaudinto	pajaudintų	pajaudintos	pajaudintų	-	-
naud.	pajaudintam	pajaudintiems	pajaudintai	pajaudintoms	-	-
gal.	pajaudintą	pajaudintus	pajaudintą	pajaudintas	-	-
įnag.	pajaudintu	pajaudintais	pajaudinta	pajaudintomis	-	-
viet.	pajaudintame	pajaudintuose	pajaudintoje	pajaudintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajaudintasis	pajaudintieji	pajaudintoji	pajaudintosios	-	-
kilm.	pajaudintojo	pajaudintųjų	pajaudintosios	pajaudintųjų	-	-
naud.	pajaudintajam	pajaudintiesiems	pajaudintajai	pajaudintosioms	-	-
gal.	pajaudintąjį	pajaudintuosius	pajaudintąją	pajaudintąsias	-	-
įnag.	pajaudintuoju	pajaudintaisiais	pajaudintąja	pajaudintosiomis	-	-
viet.	pajaudintajame	pajaudintuosiuose	pajaudintojoje	pajaudintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pajaudintas, mot. g. pajaudinta.
• Skiemenys: pa-jau-din-ti

pajaudinti

1. tas, kurį pajaudino

Etimologija

<= pajaudinti, pajaudina, pajaudino <= pa- + jaudinti, jaudina, jaudino

---