numokėdavau

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

numokėdavau (vks., ties. nuos., būt. d. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: numokėti, numoka, numokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	numoku	numokėjau	numokėdavau	numokėsiu
tu	numoki	numokėjai	numokėdavai	numokėsi
jis, ji	numoka	numokėjo	numokėdavo	numokės
mes	numokame, numokam	numokėjome, numokėjom	numokėdavome, numokėdavom	numokėsime, numokėsim
jūs	numokate, numokat	numokėjote, numokėjot	numokėdavote, numokėdavot	numokėsite, numokėsit
jie, jos	numoka	numokėjo	numokėdavo	numokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	numokėčiau		numokėtumėme, numokėtumėm, numokėtume
2 asm.	numokėtumei, numokėtum		numokėtumėte, numokėtumėt
3 asm.	numokėtų		numokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		numokėkime, numokėkim
2 asm.	numokėki, numokėk		numokėkite, numokėkit
3 asm.	tenumoka, tenumokie		tenumoka, tenumokie

• žr. pagr. f. numokėti, numoka, numokėjo
• Skiemenys: nu-mo-kė-da-vau

numokėdavau

Etimologija

<= nu- + mokėti, moka, mokėjo

---