nugirdėti
Lietuvių kalba[taisyti]
Veiksmažodis[taisyti]
- taip pat žr. es. l. veik. dlv.: nugirdįs, nugirdintis, nugirdinti.
- taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: nugirdėjęs, nugirdėjusi.
- taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: nugirdėdavęs, nugirdėdavusi.
- taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: nugirdėsiąs, nugirdėsiantis, nugirdėsianti.
- taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: nugirdimas, nugirdima.
- taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: nugirdėtas, nugirdėta.
- taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: nugirdėsimas, nugirdėsima.
- taip pat žr. reik. dlv.: nugirdėtinas, nugirdėtina.
- taip pat žr. pdlv.: nugirdint, nugirdėjus, nugirdėdavus, nugirdėsiant.
- taip pat žr. psdlv.: nugirdėdamas, nugirdėdama.
- taip pat žr. bdn.: nugirdėte, nugirdėtinai.
- Skiemenys: nu-gir-dė-ti
- nugirsti:
- Jis nugirdėjo, ką mes kalbėjom.
- patirti, sužinoti:
- Aš nugirdėjau, kad jis atvažiuos pas mus.
Etimologija[taisyti]
<= nu- + girdėti, girdi, girdėjo
Antonimai[taisyti]
nugirdėti: bendrai
Išvestiniai žodžiai[taisyti]
nugirdėti: Išvestiniai žodžiai
Vertimai[taisyti]
nugirdėti: bendrai
Dalyvis[taisyti]
- tas, kurį nugirdėjo
Etimologija[taisyti]
<= nugirdėti, nugirdi, nugirdėjo <= nu- + girdėti, girdi, girdėjo