neužsigalvotumėme

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neužsigalvotumėme (neig. sangrž. vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neužsigalvoti, neužsigalvoja, neužsigalvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neužsigalvoju	neužsigalvojau	neužsigalvodavau	neužsigalvosiu
tu	neužsigalvoji	neužsigalvojai	neužsigalvodavai	neužsigalvosi
jis, ji	neužsigalvoja	neužsigalvojo	neužsigalvodavo	neužsigalvos
mes	neužsigalvojame, neužsigalvojam	neužsigalvojome, neužsigalvojom	neužsigalvodavome, neužsigalvodavom	neužsigalvosime, neužsigalvosim
jūs	neužsigalvojate, neužsigalvojat	neužsigalvojote, neužsigalvojot	neužsigalvodavote, neužsigalvodavot	neužsigalvosite, neužsigalvosit
jie, jos	neužsigalvoja	neužsigalvojo	neužsigalvodavo	neužsigalvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neužsigalvočiau		neužsigalvotumėme, neužsigalvotumėm, neužsigalvotume
2 asm.	neužsigalvotumei, neužsigalvotum		neužsigalvotumėte, neužsigalvotumėt
3 asm.	neužsigalvotų		neužsigalvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neužsigalvokime, neužsigalvokim
2 asm.	neužsigalvoki, neužsigalvok		neužsigalvokite, neužsigalvokit
3 asm.	teneužsigalvoja, teneužsigalvojie		teneužsigalvoja, teneužsigalvojie

• žr. pagr. f. neužsigalvoti, neužsigalvoja, neužsigalvojo
• Skiemenys: ne-už-si-gal-vo-tu-mė-me

neužsigalvotumėme

Etimologija

<= ne- + užsigalvoti, užsigalvoja, užsigalvojo <= už- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---