neužmokėkim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neužmokėkim (neig. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neužmokėti, neužmoka, neužmokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neužmoku	neužmokėjau	neužmokėdavau	neužmokėsiu
tu	neužmoki	neužmokėjai	neužmokėdavai	neužmokėsi
jis, ji	neužmoka	neužmokėjo	neužmokėdavo	neužmokės
mes	neužmokame, neužmokam	neužmokėjome, neužmokėjom	neužmokėdavome, neužmokėdavom	neužmokėsime, neužmokėsim
jūs	neužmokate, neužmokat	neužmokėjote, neužmokėjot	neužmokėdavote, neužmokėdavot	neužmokėsite, neužmokėsit
jie, jos	neužmoka	neužmokėjo	neužmokėdavo	neužmokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neužmokėčiau		neužmokėtumėme, neužmokėtumėm, neužmokėtume
2 asm.	neužmokėtumei, neužmokėtum		neužmokėtumėte, neužmokėtumėt
3 asm.	neužmokėtų		neužmokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neužmokėkime, neužmokėkim
2 asm.	neužmokėki, neužmokėk		neužmokėkite, neužmokėkit
3 asm.	teneužmoka, teneužmokie		teneužmoka, teneužmokie

• žr. pagr. f. neužmokėti, neužmoka, neužmokėjo
• Skiemenys: ne-už-mo-kė-kim

neužmokėkim

Etimologija

<= ne- + užmokėti, užmoka, užmokėjo <= už- + mokėti, moka, mokėjo

---