nesugirdėtum

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nesugirdėtum (neig. vks., tar. nuos., vns., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nesugirdėti, nesugirdi, nesugirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nesugirdžiu	nesugirdėjau	nesugirdėdavau	nesugirdėsiu
tu	nesugirdi	nesugirdėjai	nesugirdėdavai	nesugirdėsi
jis, ji	nesugirdi	nesugirdėjo	nesugirdėdavo	nesugirdės
mes	nesugirdime, nesugirdim	nesugirdėjome, nesugirdėjom	nesugirdėdavome, nesugirdėdavom	nesugirdėsime, nesugirdėsim
jūs	nesugirdite, nesugirdit	nesugirdėjote, nesugirdėjot	nesugirdėdavote, nesugirdėdavot	nesugirdėsite, nesugirdėsit
jie, jos	nesugirdi	nesugirdėjo	nesugirdėdavo	nesugirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nesugirdėčiau		nesugirdėtumėme, nesugirdėtumėm, nesugirdėtume
2 asm.	nesugirdėtumei, nesugirdėtum		nesugirdėtumėte, nesugirdėtumėt
3 asm.	nesugirdėtų		nesugirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nesugirdėkime, nesugirdėkim
2 asm.	nesugirdėki, nesugirdėk		nesugirdėkite, nesugirdėkit
3 asm.	tenesugirdi, tenesugirdie		tenesugirdi, tenesugirdie

• žr. pagr. f. nesugirdėti, nesugirdi, nesugirdėjo
• Skiemenys: ne-su-gir-dė-tum

nesugirdėtum

Etimologija

<= ne- + sugirdėti, sugirdi, sugirdėjo <= su- + girdėti, girdi, girdėjo

---