neprisimokėtum

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neprisimokėtum (neig. sangrž. vks., tar. nuos., vns., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neprisimokėti, neprisimoka, neprisimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neprisimoku	neprisimokėjau	neprisimokėdavau	neprisimokėsiu
tu	neprisimoki	neprisimokėjai	neprisimokėdavai	neprisimokėsi
jis, ji	neprisimoka	neprisimokėjo	neprisimokėdavo	neprisimokės
mes	neprisimokame, neprisimokam	neprisimokėjome, neprisimokėjom	neprisimokėdavome, neprisimokėdavom	neprisimokėsime, neprisimokėsim
jūs	neprisimokate, neprisimokat	neprisimokėjote, neprisimokėjot	neprisimokėdavote, neprisimokėdavot	neprisimokėsite, neprisimokėsit
jie, jos	neprisimoka	neprisimokėjo	neprisimokėdavo	neprisimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neprisimokėčiau		neprisimokėtumėme, neprisimokėtumėm, neprisimokėtume
2 asm.	neprisimokėtumei, neprisimokėtum		neprisimokėtumėte, neprisimokėtumėt
3 asm.	neprisimokėtų		neprisimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neprisimokėkime, neprisimokėkim
2 asm.	neprisimokėki, neprisimokėk		neprisimokėkite, neprisimokėkit
3 asm.	teneprisimoka, teneprisimokie		teneprisimoka, teneprisimokie

• žr. pagr. f. neprisimokėti, neprisimoka, neprisimokėjo
• Skiemenys: ne-pri-si-mo-kė-tum

neprisimokėtum

Etimologija

<= ne- + prisimokėti, prisimoka, prisimokėjo <= pri- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---