neprisimąstytumėm

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neprisimąstytumėm (neig. sangrž. vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neprisimąstyti, neprisimąsto, neprisimąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neprisimąstau	neprisimąsčiau	neprisimąstydavau	neprisimąstysiu
tu	neprisimąstai	neprisimąstei	neprisimąstydavai	neprisimąstysi
jis, ji	neprisimąsto	neprisimąstė	neprisimąstydavo	neprisimąstys
mes	neprisimąstome, neprisimąstom	neprisimąstėme, neprisimąstėm	neprisimąstydavome, neprisimąstydavom	neprisimąstysime, neprisimąstysim
jūs	neprisimąstote, neprisimąstot	neprisimąstėte, neprisimąstėt	neprisimąstydavote, neprisimąstydavot	neprisimąstysite, neprisimąstysit
jie, jos	neprisimąsto	neprisimąstė	neprisimąstydavo	neprisimąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neprisimąstyčiau		neprisimąstytumėme, neprisimąstytumėm, neprisimąstytume
2 asm.	neprisimąstytumei, neprisimąstytum		neprisimąstytumėte, neprisimąstytumėt
3 asm.	neprisimąstytų		neprisimąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neprisimąstykime, neprisimąstykim
2 asm.	neprisimąstyki, neprisimąstyk		neprisimąstykite, neprisimąstykit
3 asm.	teneprisimąsto, teneprisimąstai		teneprisimąsto, teneprisimąstai

• žr. pagr. f. neprisimąstyti, neprisimąsto, neprisimąstė
• Skiemenys: ne-pri-si-mąs-ty-tu-mėm

neprisimąstytumėm

Etimologija

<= ne- + prisimąstyti, prisimąsto, prisimąstė <= pri- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---