nepermokėdavau

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nepermokėdavau (neig. vks., ties. nuos., būt. d. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nepermokėti, nepermoka, nepermokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nepermoku	nepermokėjau	nepermokėdavau	nepermokėsiu
tu	nepermoki	nepermokėjai	nepermokėdavai	nepermokėsi
jis, ji	nepermoka	nepermokėjo	nepermokėdavo	nepermokės
mes	nepermokame, nepermokam	nepermokėjome, nepermokėjom	nepermokėdavome, nepermokėdavom	nepermokėsime, nepermokėsim
jūs	nepermokate, nepermokat	nepermokėjote, nepermokėjot	nepermokėdavote, nepermokėdavot	nepermokėsite, nepermokėsit
jie, jos	nepermoka	nepermokėjo	nepermokėdavo	nepermokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nepermokėčiau		nepermokėtumėme, nepermokėtumėm, nepermokėtume
2 asm.	nepermokėtumei, nepermokėtum		nepermokėtumėte, nepermokėtumėt
3 asm.	nepermokėtų		nepermokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nepermokėkime, nepermokėkim
2 asm.	nepermokėki, nepermokėk		nepermokėkite, nepermokėkit
3 asm.	tenepermoka, tenepermokie		tenepermoka, tenepermokie

• žr. pagr. f. nepermokėti, nepermoka, nepermokėjo
• Skiemenys: ne-per-mo-kė-da-vau

nepermokėdavau

Etimologija

<= ne- + permokėti, permoka, permokėjo <= per- + mokėti, moka, mokėjo

---