nepermąstydavot

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nepermąstydavot (neig. vks., ties. nuos., būt. d. l., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nepermąstyti, nepermąsto, nepermąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nepermąstau	nepermąsčiau	nepermąstydavau	nepermąstysiu
tu	nepermąstai	nepermąstei	nepermąstydavai	nepermąstysi
jis, ji	nepermąsto	nepermąstė	nepermąstydavo	nepermąstys
mes	nepermąstome, nepermąstom	nepermąstėme, nepermąstėm	nepermąstydavome, nepermąstydavom	nepermąstysime, nepermąstysim
jūs	nepermąstote, nepermąstot	nepermąstėte, nepermąstėt	nepermąstydavote, nepermąstydavot	nepermąstysite, nepermąstysit
jie, jos	nepermąsto	nepermąstė	nepermąstydavo	nepermąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nepermąstyčiau		nepermąstytumėme, nepermąstytumėm, nepermąstytume
2 asm.	nepermąstytumei, nepermąstytum		nepermąstytumėte, nepermąstytumėt
3 asm.	nepermąstytų		nepermąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nepermąstykime, nepermąstykim
2 asm.	nepermąstyki, nepermąstyk		nepermąstykite, nepermąstykit
3 asm.	tenepermąsto, tenepermąstai		tenepermąsto, tenepermąstai

• žr. pagr. f. nepermąstyti, nepermąsto, nepermąstė
• Skiemenys: ne-per-mąs-ty-da-vot

nepermąstydavot

Etimologija

<= ne- + permąstyti, permąsto, permąstė <= per- + mąstyti, mąsto, mąstė

---