neperginčydavote

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neperginčydavote (neig. vks., ties. nuos., būt. d. l., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neperginčyti, neperginčija, neperginčijo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neperginčiju	neperginčijau	neperginčydavau	neperginčysiu
tu	neperginčiji	neperginčijai	neperginčydavai	neperginčysi
jis, ji	neperginčija	neperginčijo	neperginčydavo	neperginčys
mes	neperginčijame, neperginčijam	neperginčijome, neperginčijom	neperginčydavome, neperginčydavom	neperginčysime, neperginčysim
jūs	neperginčijate, neperginčijat	neperginčijote, neperginčijot	neperginčydavote, neperginčydavot	neperginčysite, neperginčysit
jie, jos	neperginčija	neperginčijo	neperginčydavo	neperginčys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neperginčyčiau		neperginčytumėme, neperginčytumėm, neperginčytume
2 asm.	neperginčytumei, neperginčytum		neperginčytumėte, neperginčytumėt
3 asm.	neperginčytų		neperginčytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neperginčykime, neperginčykim
2 asm.	neperginčyki, neperginčyk		neperginčykite, neperginčykit
3 asm.	teneperginčija, teneperginčijie		teneperginčija, teneperginčijie

• žr. pagr. f. neperginčyti, neperginčija, neperginčijo
• Skiemenys: ne-per-gin-čy-da-vo-te

neperginčydavote

Etimologija

<= ne- + perginčyti, perginčija, perginčijo <= per- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---