nepavaišintumėt

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nepavaišintumėt (neig. vks., tar. nuos., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nepavaišinti, nepavaišina, nepavaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nepavaišinu	nepavaišinau	nepavaišindavau	nepavaišinsiu
tu	nepavaišini	nepavaišinai	nepavaišindavai	nepavaišinsi
jis, ji	nepavaišina	nepavaišino	nepavaišindavo	nepavaišins
mes	nepavaišiname, nepavaišinam	nepavaišinome, nepavaišinom	nepavaišindavome, nepavaišindavom	nepavaišinsime, nepavaišinsim
jūs	nepavaišinate, nepavaišinat	nepavaišinote, nepavaišinot	nepavaišindavote, nepavaišindavot	nepavaišinsite, nepavaišinsit
jie, jos	nepavaišina	nepavaišino	nepavaišindavo	nepavaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nepavaišinčiau		nepavaišintumėme, nepavaišintumėm, nepavaišintume
2 asm.	nepavaišintumei, nepavaišintum		nepavaišintumėte, nepavaišintumėt
3 asm.	nepavaišintų		nepavaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nepavaišinkime, nepavaišinkim
2 asm.	nepavaišinki, nepavaišink		nepavaišinkite, nepavaišinkit
3 asm.	tenepavaišina, tenepavaišinie		tenepavaišina, tenepavaišinie

• žr. pagr. f. nepavaišinti, nepavaišina, nepavaišino

nepavaišintumėt

Etimologija

<= ne- + pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---