nepasimokėtum

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nepasimokėtum (neig. sangrž. vks., tar. nuos., vns., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nepasimokėti, nepasimoka, nepasimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nepasimoku	nepasimokėjau	nepasimokėdavau	nepasimokėsiu
tu	nepasimoki	nepasimokėjai	nepasimokėdavai	nepasimokėsi
jis, ji	nepasimoka	nepasimokėjo	nepasimokėdavo	nepasimokės
mes	nepasimokame, nepasimokam	nepasimokėjome, nepasimokėjom	nepasimokėdavome, nepasimokėdavom	nepasimokėsime, nepasimokėsim
jūs	nepasimokate, nepasimokat	nepasimokėjote, nepasimokėjot	nepasimokėdavote, nepasimokėdavot	nepasimokėsite, nepasimokėsit
jie, jos	nepasimoka	nepasimokėjo	nepasimokėdavo	nepasimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nepasimokėčiau		nepasimokėtumėme, nepasimokėtumėm, nepasimokėtume
2 asm.	nepasimokėtumei, nepasimokėtum		nepasimokėtumėte, nepasimokėtumėt
3 asm.	nepasimokėtų		nepasimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nepasimokėkime, nepasimokėkim
2 asm.	nepasimokėki, nepasimokėk		nepasimokėkite, nepasimokėkit
3 asm.	tenepasimoka, tenepasimokie		tenepasimoka, tenepasimokie

• žr. pagr. f. nepasimokėti, nepasimoka, nepasimokėjo
• Skiemenys: ne-pa-si-mo-kė-tum

nepasimokėtum

Etimologija

<= ne- + pasimokėti, pasimoka, pasimokėjo <= pa- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---