nepamoku

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nepamoku (neig. vks., ties. nuos., es. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nepamokėti, nepamoka, nepamokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nepamoku	nepamokėjau	nepamokėdavau	nepamokėsiu
tu	nepamoki	nepamokėjai	nepamokėdavai	nepamokėsi
jis, ji	nepamoka	nepamokėjo	nepamokėdavo	nepamokės
mes	nepamokame, nepamokam	nepamokėjome, nepamokėjom	nepamokėdavome, nepamokėdavom	nepamokėsime, nepamokėsim
jūs	nepamokate, nepamokat	nepamokėjote, nepamokėjot	nepamokėdavote, nepamokėdavot	nepamokėsite, nepamokėsit
jie, jos	nepamoka	nepamokėjo	nepamokėdavo	nepamokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nepamokėčiau		nepamokėtumėme, nepamokėtumėm, nepamokėtume
2 asm.	nepamokėtumei, nepamokėtum		nepamokėtumėte, nepamokėtumėt
3 asm.	nepamokėtų		nepamokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nepamokėkime, nepamokėkim
2 asm.	nepamokėki, nepamokėk		nepamokėkite, nepamokėkit
3 asm.	tenepamoka, tenepamokie		tenepamoka, tenepamokie

• žr. pagr. f. nepamokėti, nepamoka, nepamokėjo
• Skiemenys: ne-pa-mo-ku

nepamoku

Etimologija

<= ne- + pamokėti, pamoka, pamokėjo <= pa- + mokėti, moka, mokėjo

---