nenumoku

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nenumoku (neig. vks., ties. nuos., es. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nenumokėti, nenumoka, nenumokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nenumoku	nenumokėjau	nenumokėdavau	nenumokėsiu
tu	nenumoki	nenumokėjai	nenumokėdavai	nenumokėsi
jis, ji	nenumoka	nenumokėjo	nenumokėdavo	nenumokės
mes	nenumokame, nenumokam	nenumokėjome, nenumokėjom	nenumokėdavome, nenumokėdavom	nenumokėsime, nenumokėsim
jūs	nenumokate, nenumokat	nenumokėjote, nenumokėjot	nenumokėdavote, nenumokėdavot	nenumokėsite, nenumokėsit
jie, jos	nenumoka	nenumokėjo	nenumokėdavo	nenumokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nenumokėčiau		nenumokėtumėme, nenumokėtumėm, nenumokėtume
2 asm.	nenumokėtumei, nenumokėtum		nenumokėtumėte, nenumokėtumėt
3 asm.	nenumokėtų		nenumokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nenumokėkime, nenumokėkim
2 asm.	nenumokėki, nenumokėk		nenumokėkite, nenumokėkit
3 asm.	tenenumoka, tenenumokie		tenenumoka, tenenumokie

• žr. pagr. f. nenumokėti, nenumoka, nenumokėjo
• Skiemenys: ne-nu-mo-ku

nenumoku

Etimologija

<= ne- + numokėti, numoka, numokėjo <= nu- + mokėti, moka, mokėjo

---