neišsimąstydavau

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neišsimąstydavau (neig. sangrž. vks., ties. nuos., būt. d. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišsimąstyti, neišsimąsto, neišsimąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neišsimąstau	neišsimąsčiau	neišsimąstydavau	neišsimąstysiu
tu	neišsimąstai	neišsimąstei	neišsimąstydavai	neišsimąstysi
jis, ji	neišsimąsto	neišsimąstė	neišsimąstydavo	neišsimąstys
mes	neišsimąstome, neišsimąstom	neišsimąstėme, neišsimąstėm	neišsimąstydavome, neišsimąstydavom	neišsimąstysime, neišsimąstysim
jūs	neišsimąstote, neišsimąstot	neišsimąstėte, neišsimąstėt	neišsimąstydavote, neišsimąstydavot	neišsimąstysite, neišsimąstysit
jie, jos	neišsimąsto	neišsimąstė	neišsimąstydavo	neišsimąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neišsimąstyčiau		neišsimąstytumėme, neišsimąstytumėm, neišsimąstytume
2 asm.	neišsimąstytumei, neišsimąstytum		neišsimąstytumėte, neišsimąstytumėt
3 asm.	neišsimąstytų		neišsimąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neišsimąstykime, neišsimąstykim
2 asm.	neišsimąstyki, neišsimąstyk		neišsimąstykite, neišsimąstykit
3 asm.	teneišsimąsto, teneišsimąstai		teneišsimąsto, teneišsimąstai

• žr. pagr. f. neišsimąstyti, neišsimąsto, neišsimąstė
• Skiemenys: ne-iš-si-mąs-ty-da-vau

neišsimąstydavau

Etimologija

<= ne- + išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė <= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---