neišragintumėm

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neišragintumėm (neig. vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišraginti, neišragina, neišragino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neišraginu	neišraginau	neišragindavau	neišraginsiu
tu	neišragini	neišraginai	neišragindavai	neišraginsi
jis, ji	neišragina	neišragino	neišragindavo	neišragins
mes	neišraginame, neišraginam	neišraginome, neišraginom	neišragindavome, neišragindavom	neišraginsime, neišraginsim
jūs	neišraginate, neišraginat	neišraginote, neišraginot	neišragindavote, neišragindavot	neišraginsite, neišraginsit
jie, jos	neišragina	neišragino	neišragindavo	neišragins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neišraginčiau		neišragintumėme, neišragintumėm, neišragintume
2 asm.	neišragintumei, neišragintum		neišragintumėte, neišragintumėt
3 asm.	neišragintų		neišragintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neišraginkime, neišraginkim
2 asm.	neišraginki, neišragink		neišraginkite, neišraginkit
3 asm.	teneišragina, teneišraginie		teneišragina, teneišraginie

• žr. pagr. f. neišraginti, neišragina, neišragino
• Skiemenys: ne-iš-ra-gin-tu-mėm

neišragintumėm

Etimologija

<= ne- + išraginti, išragina, išragino <= iš- + raginti, ragina, ragino

---