neišmoku

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neišmoku (neig. vks., ties. nuos., es. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišmokėti, neišmoka, neišmokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neišmoku	neišmokėjau	neišmokėdavau	neišmokėsiu
tu	neišmoki	neišmokėjai	neišmokėdavai	neišmokėsi
jis, ji	neišmoka	neišmokėjo	neišmokėdavo	neišmokės
mes	neišmokame, neišmokam	neišmokėjome, neišmokėjom	neišmokėdavome, neišmokėdavom	neišmokėsime, neišmokėsim
jūs	neišmokate, neišmokat	neišmokėjote, neišmokėjot	neišmokėdavote, neišmokėdavot	neišmokėsite, neišmokėsit
jie, jos	neišmoka	neišmokėjo	neišmokėdavo	neišmokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neišmokėčiau		neišmokėtumėme, neišmokėtumėm, neišmokėtume
2 asm.	neišmokėtumei, neišmokėtum		neišmokėtumėte, neišmokėtumėt
3 asm.	neišmokėtų		neišmokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neišmokėkime, neišmokėkim
2 asm.	neišmokėki, neišmokėk		neišmokėkite, neišmokėkit
3 asm.	teneišmoka, teneišmokie		teneišmoka, teneišmokie

• žr. pagr. f. neišmokėti, neišmoka, neišmokėjo
• Skiemenys: ne-iš-mo-ku

neišmoku

Etimologija

<= ne- + išmokėti, išmoka, išmokėjo <= iš- + mokėti, moka, mokėjo

---