neatsivaišintų

Taip pat žr.: neatsivaišintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neatsivaišintų (neig. sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neatsivaišinti, neatsivaišina, neatsivaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neatsivaišinu	neatsivaišinau	neatsivaišindavau	neatsivaišinsiu
tu	neatsivaišini	neatsivaišinai	neatsivaišindavai	neatsivaišinsi
jis, ji	neatsivaišina	neatsivaišino	neatsivaišindavo	neatsivaišins
mes	neatsivaišiname, neatsivaišinam	neatsivaišinome, neatsivaišinom	neatsivaišindavome, neatsivaišindavom	neatsivaišinsime, neatsivaišinsim
jūs	neatsivaišinate, neatsivaišinat	neatsivaišinote, neatsivaišinot	neatsivaišindavote, neatsivaišindavot	neatsivaišinsite, neatsivaišinsit
jie, jos	neatsivaišina	neatsivaišino	neatsivaišindavo	neatsivaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neatsivaišinčiau		neatsivaišintumėme, neatsivaišintumėm, neatsivaišintume
2 asm.	neatsivaišintumei, neatsivaišintum		neatsivaišintumėte, neatsivaišintumėt
3 asm.	neatsivaišintų		neatsivaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neatsivaišinkime, neatsivaišinkim
2 asm.	neatsivaišinki, neatsivaišink		neatsivaišinkite, neatsivaišinkit
3 asm.	teneatsivaišina, teneatsivaišinie		teneatsivaišina, teneatsivaišinie

• žr. pagr. f. neatsivaišinti, neatsivaišina, neatsivaišino

neatsivaišintų

Etimologija

<= ne- + atsivaišinti, atsivaišina, atsivaišino <= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Dalyvis

neatsivaišintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsivaišintas, mot. g. neatsivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsivaišintas	neatsivaišinti	neatsivaišinta	neatsivaišintos	neatsivaišinta	-
kilm.	neatsivaišinto	neatsivaišintų	neatsivaišintos	neatsivaišintų	-	-
naud.	neatsivaišintam	neatsivaišintiems	neatsivaišintai	neatsivaišintoms	-	-
gal.	neatsivaišintą	neatsivaišintus	neatsivaišintą	neatsivaišintas	-	-
įnag.	neatsivaišintu	neatsivaišintais	neatsivaišinta	neatsivaišintomis	-	-
viet.	neatsivaišintame	neatsivaišintuose	neatsivaišintoje	neatsivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsivaišintasis	neatsivaišintieji	neatsivaišintoji	neatsivaišintosios	-	-
kilm.	neatsivaišintojo	neatsivaišintųjų	neatsivaišintosios	neatsivaišintųjų	-	-
naud.	neatsivaišintajam	neatsivaišintiesiems	neatsivaišintajai	neatsivaišintosioms	-	-
gal.	neatsivaišintąjį	neatsivaišintuosius	neatsivaišintąją	neatsivaišintąsias	-	-
įnag.	neatsivaišintuoju	neatsivaišintaisiais	neatsivaišintąja	neatsivaišintosiomis	-	-
viet.	neatsivaišintajame	neatsivaišintuosiuose	neatsivaišintojoje	neatsivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsivaišintas, mot. g. neatsivaišinta.

neatsivaišintų

1. tas, kurį neatsivaišino

Etimologija

<= neatsivaišinti, neatsivaišina, neatsivaišino <= ne- + atsivaišinti, atsivaišina, atsivaišino <= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Siekinys

• Skiemenys: ne-at-si-vai-šin-tų

neatsivaišintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= neatsivaišinti, neatsivaišina, neatsivaišino <= ne- + atsivaišinti, atsivaišina, atsivaišino <= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---