neatsimąstytumėm

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neatsimąstytumėm (neig. sangrž. vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neatsimąstyti, neatsimąsto, neatsimąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neatsimąstau	neatsimąsčiau	neatsimąstydavau	neatsimąstysiu
tu	neatsimąstai	neatsimąstei	neatsimąstydavai	neatsimąstysi
jis, ji	neatsimąsto	neatsimąstė	neatsimąstydavo	neatsimąstys
mes	neatsimąstome, neatsimąstom	neatsimąstėme, neatsimąstėm	neatsimąstydavome, neatsimąstydavom	neatsimąstysime, neatsimąstysim
jūs	neatsimąstote, neatsimąstot	neatsimąstėte, neatsimąstėt	neatsimąstydavote, neatsimąstydavot	neatsimąstysite, neatsimąstysit
jie, jos	neatsimąsto	neatsimąstė	neatsimąstydavo	neatsimąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neatsimąstyčiau		neatsimąstytumėme, neatsimąstytumėm, neatsimąstytume
2 asm.	neatsimąstytumei, neatsimąstytum		neatsimąstytumėte, neatsimąstytumėt
3 asm.	neatsimąstytų		neatsimąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neatsimąstykime, neatsimąstykim
2 asm.	neatsimąstyki, neatsimąstyk		neatsimąstykite, neatsimąstykit
3 asm.	teneatsimąsto, teneatsimąstai		teneatsimąsto, teneatsimąstai

• žr. pagr. f. neatsimąstyti, neatsimąsto, neatsimąstė
• Skiemenys: ne-at-si-mąs-ty-tu-mėm

neatsimąstytumėm

Etimologija

<= ne- + atsimąstyti, atsimąsto, atsimąstė <= at- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---