neapmąstytumėm

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neapmąstytumėm (neig. vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neapmąstyti, neapmąsto, neapmąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neapmąstau	neapmąsčiau	neapmąstydavau	neapmąstysiu
tu	neapmąstai	neapmąstei	neapmąstydavai	neapmąstysi
jis, ji	neapmąsto	neapmąstė	neapmąstydavo	neapmąstys
mes	neapmąstome, neapmąstom	neapmąstėme, neapmąstėm	neapmąstydavome, neapmąstydavom	neapmąstysime, neapmąstysim
jūs	neapmąstote, neapmąstot	neapmąstėte, neapmąstėt	neapmąstydavote, neapmąstydavot	neapmąstysite, neapmąstysit
jie, jos	neapmąsto	neapmąstė	neapmąstydavo	neapmąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neapmąstyčiau		neapmąstytumėme, neapmąstytumėm, neapmąstytume
2 asm.	neapmąstytumei, neapmąstytum		neapmąstytumėte, neapmąstytumėt
3 asm.	neapmąstytų		neapmąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neapmąstykime, neapmąstykim
2 asm.	neapmąstyki, neapmąstyk		neapmąstykite, neapmąstykit
3 asm.	teneapmąsto, teneapmąstai		teneapmąsto, teneapmąstai

• žr. pagr. f. neapmąstyti, neapmąsto, neapmąstė
• Skiemenys: ne-ap-mąs-ty-tu-mėm

neapmąstytumėm

Etimologija

<= ne- + apmąstyti, apmąsto, apmąstė <= ap- + mąstyti, mąsto, mąstė

---