neapgirdėkim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neapgirdėkim (neig. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neapgirdėti, neapgirdi, neapgirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neapgirdžiu	neapgirdėjau	neapgirdėdavau	neapgirdėsiu
tu	neapgirdi	neapgirdėjai	neapgirdėdavai	neapgirdėsi
jis, ji	neapgirdi	neapgirdėjo	neapgirdėdavo	neapgirdės
mes	neapgirdime, neapgirdim	neapgirdėjome, neapgirdėjom	neapgirdėdavome, neapgirdėdavom	neapgirdėsime, neapgirdėsim
jūs	neapgirdite, neapgirdit	neapgirdėjote, neapgirdėjot	neapgirdėdavote, neapgirdėdavot	neapgirdėsite, neapgirdėsit
jie, jos	neapgirdi	neapgirdėjo	neapgirdėdavo	neapgirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neapgirdėčiau		neapgirdėtumėme, neapgirdėtumėm, neapgirdėtume
2 asm.	neapgirdėtumei, neapgirdėtum		neapgirdėtumėte, neapgirdėtumėt
3 asm.	neapgirdėtų		neapgirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neapgirdėkime, neapgirdėkim
2 asm.	neapgirdėki, neapgirdėk		neapgirdėkite, neapgirdėkit
3 asm.	teneapgirdi, teneapgirdie		teneapgirdi, teneapgirdie

• žr. pagr. f. neapgirdėti, neapgirdi, neapgirdėjo
• Skiemenys: ne-ap-gir-dė-kim

neapgirdėkim (ret.)

Etimologija

<= ne- + apgirdėti, apgirdi, apgirdėjo <= ap- + girdėti, girdi, girdėjo

---