nagrinėtume

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nagrinėtume (vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nagrinėti, nagrinėja, nagrinėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nagrinėju	nagrinėjau	nagrinėdavau	nagrinėsiu
tu	nagrinėji	nagrinėjai	nagrinėdavai	nagrinėsi
jis, ji	nagrinėja	nagrinėjo	nagrinėdavo	nagrinės
mes	nagrinėjame, nagrinėjam	nagrinėjome, nagrinėjom	nagrinėdavome, nagrinėdavom	nagrinėsime, nagrinėsim
jūs	nagrinėjate, nagrinėjat	nagrinėjote, nagrinėjot	nagrinėdavote, nagrinėdavot	nagrinėsite, nagrinėsit
jie, jos	nagrinėja	nagrinėjo	nagrinėdavo	nagrinės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nagrinėčiau		nagrinėtumėme, nagrinėtumėm, nagrinėtume
2 asm.	nagrinėtumei, nagrinėtum		nagrinėtumėte, nagrinėtumėt
3 asm.	nagrinėtų		nagrinėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nagrinėkime, nagrinėkim
2 asm.	nagrinėki, nagrinėk		nagrinėkite, nagrinėkit
3 asm.	tenagrinėja, tenagrinėjie		tenagrinėja, tenagrinėjie

• žr. pagr. f. nagrinėti, nagrinėja, nagrinėjo