lenkės

Taip pat žr.: lenkęs

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

lenkės (dkt., mot. g., vns. kilm., dgs. vard., dgs. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: lenkė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lenkė	lenkės
kilm.	lenkės	lenkių
naud.	lenkei	lenkėms
gal.	lenkę	lenkes
įnag.	lenke	lenkėmis
viet.	lenkėje	lenkėse
šauksm.	lenke	lenkės

• žr. pagr. f. lenkė

• (Gyventojai) - Lenkijos gyventoja arba moteris kilusi iš Lenkijos.

Taip pat žr., lenkas - Lenkijos gyventojas.

Etimologija

Žodis yra kilęs iš Lenkijos pavadinimo.

Vertimai

  lenkės: Lenkijos gyventoja arba kilusi iš jos

Anglų kalba: Pole (en)  Estų kalba: poolakas (et)  Graikų kalba: Πολωνίδα (el) (mot. g.)  Ispanų kalba: polaco (es)  Italų kalba: polacco (it)  Lenkų kalba: polak (pl)

Norvegų kalba: polakk (no)  Prancūzų kalba: polonaise (fr) (mot. g.)  Suomių kalba: puolalainen (fi)  Švedų kalba: polack (sv) (bendrai), polska (sv) (mot. g.) (naudojamas tik jei svarbi giminė)  Vokiečių kalba: Polin (de) (mot. g.)

Veiksmažodis

lenkės (sangrž. vks., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: lenktis, lenkiasi, lenkėsi
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	lenkiuosi, lenkiuos	lenkiausi, lenkiaus	lenkdavausi, lenkdavaus	lenksiuosi, lenksiuos
tu	lenkiesi, lenkies	lenkeisi, lenkeis	lenkdavaisi, lenkdavais	lenksiesi, lenksies
jis, ji	lenkiasi, lenkias	lenkėsi, lenkės	lenkdavosi, lenkdavos	lenksis
mes	lenkiamės	lenkėmės	lenkdavomės	lenksimės
jūs	lenkiatės	lenkėtės	lenkdavotės	lenksitės
jie, jos	lenkiasi, lenkias	lenkėsi, lenkės	lenkdavosi, lenkdavos	lenksis
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	lenkčiausi, lenkčiaus		lenktumėmės, lenktumės
2 asm.	lenktumeisi, lenktumeis		lenktumėtės
3 asm.	lenktųsi, lenktųs		lenktųsi, lenktųs
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		lenkimės
2 asm.	lenkis		lenkitės
3 asm.	tesilenkia, tesilenkie		tesilenkia, tesilenkie

• žr. pagr. f. lenktis, lenkiasi, lenkėsi