kviestų

Taip pat žr.: kviestu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

kviestų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: kviesti, kviečia, kvietė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	kviečiu	kviečiau	kviesdavau	kviesiu
tu	kvieti	kvietei	kviesdavai	kviesi
jis, ji	kviečia	kvietė	kviesdavo	kvies
mes	kviečiame, kviečiam	kvietėme, kvietėm	kviesdavome, kviesdavom	kviesime, kviesim
jūs	kviečiate, kviečiat	kvietėte, kvietėt	kviesdavote, kviesdavot	kviesite, kviesit
jie, jos	kviečia	kvietė	kviesdavo	kvies
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	kviesčiau		kviestumėme, kviestumėm, kviestume
2 asm.	kviestumei, kviestum		kviestumėte, kviestumėt
3 asm.	kviestų		kviestų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		kvieskime, kvieskim
2 asm.	kvieski, kviesk		kvieskite, kvieskit
3 asm.	tekvietie, tekviečia		tekvietie, tekviečia

• žr. pagr. f. kviesti, kviečia, kvietė

---

Dalyvis

kviestų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kviestas, mot. g. kviesta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kviestas	kviesti	kviesta	kviestos	kviesta	-
kilm.	kviesto	kviestų	kviestos	kviestų	-	-
naud.	kviestam	kviestiems	kviestai	kviestoms	-	-
gal.	kviestą	kviestus	kviestą	kviestas	-	-
įnag.	kviestu	kviestais	kviesta	kviestomis	-	-
viet.	kviestame	kviestuose	kviestoje	kviestose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kviestasis	kviestieji	kviestoji	kviestosios	-	-
kilm.	kviestojo	kviestųjų	kviestosios	kviestųjų	-	-
naud.	kviestajam	kviestiesiems	kviestajai	kviestosioms	-	-
gal.	kviestąjį	kviestuosius	kviestąją	kviestąsias	-	-
įnag.	kviestuoju	kviestaisiais	kviestąja	kviestosiomis	-	-
viet.	kviestajame	kviestuosiuose	kviestojoje	kviestosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kviestas, mot. g. kviesta.

kviestų

1. tas, kurį kvietė

Etimologija

<= kviesti, kviečia, kvietė

---