ištikrintum

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

ištikrintum (vks., tar. nuos., vns., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: ištikrinti, ištikrina, ištikrino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	ištikrinu	ištikrinau	ištikrindavau	ištikrinsiu
tu	ištikrini	ištikrinai	ištikrindavai	ištikrinsi
jis, ji	ištikrina	ištikrino	ištikrindavo	ištikrins
mes	ištikriname, ištikrinam	ištikrinome, ištikrinom	ištikrindavome, ištikrindavom	ištikrinsime, ištikrinsim
jūs	ištikrinate, ištikrinat	ištikrinote, ištikrinot	ištikrindavote, ištikrindavot	ištikrinsite, ištikrinsit
jie, jos	ištikrina	ištikrino	ištikrindavo	ištikrins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	ištikrinčiau		ištikrintumėme, ištikrintumėm, ištikrintume
2 asm.	ištikrintumei, ištikrintum		ištikrintumėte, ištikrintumėt
3 asm.	ištikrintų		ištikrintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		ištikrinkime, ištikrinkim
2 asm.	ištikrinki, ištikrink		ištikrinkite, ištikrinkit
3 asm.	teištikrina, teištikrinie		teištikrina, teištikrinie

• žr. pagr. f. ištikrinti, ištikrina, ištikrino
• Skiemenys: iš-tik-rin-tum

ištikrintum

Etimologija

<= iš- + tikrinti, tikrina, tikrino

---