išsapnuokim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išsapnuokim (vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsapnuoti, išsapnuoja, išsapnavo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išsapnuoju	išsapnavau	išsapnuodavau	išsapnuosiu
tu	išsapnuoji	išsapnavai	išsapnuodavai	išsapnuosi
jis, ji	išsapnuoja	išsapnavo	išsapnuodavo	išsapnuos
mes	išsapnuojame, išsapnuojam	išsapnavome, išsapnavom	išsapnuodavome, išsapnuodavom	išsapnuosime, išsapnuosim
jūs	išsapnuojate, išsapnuojat	išsapnavote, išsapnavot	išsapnuodavote, išsapnuodavot	išsapnuosite, išsapnuosit
jie, jos	išsapnuoja	išsapnavo	išsapnuodavo	išsapnuos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išsapnuočiau		išsapnuotumėme, išsapnuotumėm, išsapnuotume
2 asm.	išsapnuotumei, išsapnuotum		išsapnuotumėte, išsapnuotumėt
3 asm.	išsapnuotų		išsapnuotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išsapnuokime, išsapnuokim
2 asm.	išsapnuoki, išsapnuok		išsapnuokite, išsapnuokit
3 asm.	teišsapnuoja, teišsapnuojie		teišsapnuoja, teišsapnuojie

• žr. pagr. f. išsapnuoti, išsapnuoja, išsapnavo
• Skiemenys: iš-sap-nuo-kim

išsapnuokim

Etimologija

<= iš- + sapnuoti, sapnuoja, sapnavo <= Iš daiktavardžio sapnas.

---