išraginom

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išraginom (vks., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išraginti, išragina, išragino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išraginu	išraginau	išragindavau	išraginsiu
tu	išragini	išraginai	išragindavai	išraginsi
jis, ji	išragina	išragino	išragindavo	išragins
mes	išraginame, išraginam	išraginome, išraginom	išragindavome, išragindavom	išraginsime, išraginsim
jūs	išraginate, išraginat	išraginote, išraginot	išragindavote, išragindavot	išraginsite, išraginsit
jie, jos	išragina	išragino	išragindavo	išragins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išraginčiau		išragintumėme, išragintumėm, išragintume
2 asm.	išragintumei, išragintum		išragintumėte, išragintumėt
3 asm.	išragintų		išragintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išraginkime, išraginkim
2 asm.	išraginki, išragink		išraginkite, išraginkit
3 asm.	teišragina, teišraginie		teišragina, teišraginie

• žr. pagr. f. išraginti, išragina, išragino
• Skiemenys: iš-ra-gi-nom

išraginom

Etimologija

<= iš- + raginti, ragina, ragino

---