išpučiu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išpučiu (vks., ties. nuos., es. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išpūsti, išpučia, išpūtė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išpučiu	išpūčiau	išpūsdavau	išpūsiu
tu	išputi	išpūtei	išpūsdavai	išpūsi
jis, ji	išpučia	išpūtė	išpūsdavo	išpūs
mes	išpučiame, išpučiam	išpūtėme, išpūtėm	išpūsdavome, išpūsdavom	išpūsime, išpūsim
jūs	išpučiate, išpučiat	išpūtėte, išpūtėt	išpūsdavote, išpūsdavot	išpūsite, išpūsit
jie, jos	išpučia	išpūtė	išpūsdavo	išpūs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išpūsčiau		išpūstumėme, išpūstumėm, išpūstume
2 asm.	išpūstumei, išpūstum		išpūstumėte, išpūstumėt
3 asm.	išpūstų		išpūstų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išpūskime, išpūskim
2 asm.	išpūski, išpūsk		išpūskite, išpūskit
3 asm.	teišputie, teišpučia		teišputie, teišpučia

• žr. pagr. f. išpūsti, išpučia, išpūtė