išparduokim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išparduokim (vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išparduoti, išparduoda, išpardavė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išparduodu	išpardaviau	išparduodavau	išparduosiu
tu	išparduodi	išpardavei	išparduodavai	išparduosi
jis, ji	išparduoda	išpardavė	išparduodavo	išparduos
mes	išparduodame, išparduodam	išpardavėme, išpardavėm	išparduodavome, išparduodavom	išparduosime, išparduosim
jūs	išparduodate, išparduodat	išpardavėte, išpardavėt	išparduodavote, išparduodavot	išparduosite, išparduosit
jie, jos	išparduoda	išpardavė	išparduodavo	išparduos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išparduočiau		išparduotumėme, išparduotumėm, išparduotume
2 asm.	išparduotumei, išparduotum		išparduotumėte, išparduotumėt
3 asm.	išparduotų		išparduotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išparduokime, išparduokim
2 asm.	išparduoki, išparduok		išparduokite, išparduokit
3 asm.	teišparduoda, teišparduodie		teišparduoda, teišparduodie

• žr. pagr. f. išparduoti, išparduoda, išpardavė