išmikime

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išmikime (vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išmigti, išminga, išmigo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išmingu	išmigau	išmigdavau	išmigsiu
tu	išmingi	išmigai	išmigdavai	išmigsi
jis, ji	išminga	išmigo	išmigdavo	išmigs
mes	išmingame, išmingam	išmigome, išmigom	išmigdavome, išmigdavom	išmigsime, išmigsim
jūs	išmingate, išmingat	išmigote, išmigot	išmigdavote, išmigdavot	išmigsite, išmigsit
jie, jos	išminga	išmigo	išmigdavo	išmigs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išmigčiau		išmigtumėme, išmigtumėm, išmigtume
2 asm.	išmigtumei, išmigtum		išmigtumėte, išmigtumėt
3 asm.	išmigtų		išmigtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išmikime, išmikim
2 asm.	išmiki, išmik		išmikite, išmikit
3 asm.	teišminga, teišmingie		teišminga, teišmingie

• žr. pagr. f. išmigti, išminga, išmigo
• Skiemenys: iš-mi-ki-me

išmikime

Etimologija

<= iš- + migti, minga, migo

---