išjaudinkim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išjaudinkim (vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išjaudinti, išjaudina, išjaudino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išjaudinu	išjaudinau	išjaudindavau	išjaudinsiu
tu	išjaudini	išjaudinai	išjaudindavai	išjaudinsi
jis, ji	išjaudina	išjaudino	išjaudindavo	išjaudins
mes	išjaudiname, išjaudinam	išjaudinome, išjaudinom	išjaudindavome, išjaudindavom	išjaudinsime, išjaudinsim
jūs	išjaudinate, išjaudinat	išjaudinote, išjaudinot	išjaudindavote, išjaudindavot	išjaudinsite, išjaudinsit
jie, jos	išjaudina	išjaudino	išjaudindavo	išjaudins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išjaudinčiau		išjaudintumėme, išjaudintumėm, išjaudintume
2 asm.	išjaudintumei, išjaudintum		išjaudintumėte, išjaudintumėt
3 asm.	išjaudintų		išjaudintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išjaudinkime, išjaudinkim
2 asm.	išjaudinki, išjaudink		išjaudinkite, išjaudinkit
3 asm.	teišjaudina, teišjaudinie		teišjaudina, teišjaudinie

• žr. pagr. f. išjaudinti, išjaudina, išjaudino
• Skiemenys: iš-jau-din-kim

išjaudinkim

Etimologija

<= iš- + jaudinti, jaudina, jaudino

---