išgertume

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išgertume (vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išgerti, išgeria, išgėrė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išgeriu	išgėriau	išgerdavau	išgersiu
tu	išgeri	išgėrei	išgerdavai	išgersi
jis, ji	išgeria	išgėrė	išgerdavo	išgers
mes	išgeriame, išgeriam	išgėrėme, išgėrėm	išgerdavome, išgerdavom	išgersime, išgersim
jūs	išgeriate, išgeriat	išgėrėte, išgėrėt	išgerdavote, išgerdavot	išgersite, išgersit
jie, jos	išgeria	išgėrė	išgerdavo	išgers
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išgerčiau		išgertumėme, išgertumėm, išgertume
2 asm.	išgertumei, išgertum		išgertumėte, išgertumėt
3 asm.	išgertų		išgertų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išgerkime, išgerkim
2 asm.	išgerki, išgerk		išgerkite, išgerkit
3 asm.	teišgeria, teišgerie		teišgeria, teišgerie

• žr. pagr. f. išgerti, išgeria, išgėrė
• Skiemenys: iš-ger-tu-me

išgertume

Etimologija

<= iš- + gerti, geria, gėrė

---