išdrįstumėt

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išdrįstumėt (vks., tar. nuos., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išdrįsti, išdrįsta, išdrįso
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išdrįstu	išdrįsau	išdrįsdavau	išdrįsiu
tu	išdrįsti	išdrįsai	išdrįsdavai	išdrįsi
jis, ji	išdrįsta	išdrįso	išdrįsdavo	išdrįs
mes	išdrįstame, išdrįstam	išdrįsome, išdrįsom	išdrįsdavome, išdrįsdavom	išdrįsime, išdrįsim
jūs	išdrįstate, išdrįstat	išdrįsote, išdrįsot	išdrįsdavote, išdrįsdavot	išdrįsite, išdrįsit
jie, jos	išdrįsta	išdrįso	išdrįsdavo	išdrįs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išdrįsčiau		išdrįstumėme, išdrįstumėm, išdrįstume
2 asm.	išdrįstumei, išdrįstum		išdrįstumėte, išdrįstumėt
3 asm.	išdrįstų		išdrįstų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išdrįskime, išdrįskim
2 asm.	išdrįski, išdrįsk		išdrįskite, išdrįskit
3 asm.	teišdrįsta, teišdrįstie		teišdrįsta, teišdrįstie

• žr. pagr. f. išdrįsti, išdrįsta, išdrįso
• Skiemenys: iš-drįs-tu-mėt

išdrįstumėt

Etimologija

<= iš- + drįsti, drįsta, drįso

---