išabejotų

Taip pat žr.: išabejotu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išabejotų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išabejoti, išabejoja, išabejojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išabejoju	išabejojau	išabejodavau	išabejosiu
tu	išabejoji	išabejojai	išabejodavai	išabejosi
jis, ji	išabejoja	išabejojo	išabejodavo	išabejos
mes	išabejojame, išabejojam	išabejojome, išabejojom	išabejodavome, išabejodavom	išabejosime, išabejosim
jūs	išabejojate, išabejojat	išabejojote, išabejojot	išabejodavote, išabejodavot	išabejosite, išabejosit
jie, jos	išabejoja	išabejojo	išabejodavo	išabejos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išabejočiau		išabejotumėme, išabejotumėm, išabejotume
2 asm.	išabejotumei, išabejotum		išabejotumėte, išabejotumėt
3 asm.	išabejotų		išabejotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išabejokime, išabejokim
2 asm.	išabejoki, išabejok		išabejokite, išabejokit
3 asm.	teišabejoja, teišabejojie		teišabejoja, teišabejojie

• žr. pagr. f. išabejoti, išabejoja, išabejojo

---

Dalyvis

išabejotų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išabejotas, mot. g. išabejota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išabejotas	išabejoti	išabejota	išabejotos	išabejota	-
kilm.	išabejoto	išabejotų	išabejotos	išabejotų	-	-
naud.	išabejotam	išabejotiems	išabejotai	išabejotoms	-	-
gal.	išabejotą	išabejotus	išabejotą	išabejotas	-	-
įnag.	išabejotu	išabejotais	išabejota	išabejotomis	-	-
viet.	išabejotame	išabejotuose	išabejotoje	išabejotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išabejotasis	išabejotieji	išabejotoji	išabejotosios	-	-
kilm.	išabejotojo	išabejotųjų	išabejotosios	išabejotųjų	-	-
naud.	išabejotajam	išabejotiesiems	išabejotajai	išabejotosioms	-	-
gal.	išabejotąjį	išabejotuosius	išabejotąją	išabejotąsias	-	-
įnag.	išabejotuoju	išabejotaisiais	išabejotąja	išabejotosiomis	-	-
viet.	išabejotajame	išabejotuosiuose	išabejotojoje	išabejotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išabejotas, mot. g. išabejota.
• Skiemenys: iš-a-be-jo-tų

išabejotų

1. tas, kurį išabejojo

Etimologija

<= išabejoti, išabejoja, išabejojo

---