brankim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

brankim (vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: brangti, brangsta, brango
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	brangstu	brangau	brangdavau	brangsiu
tu	brangsti	brangai	brangdavai	brangsi
jis, ji	brangsta	brango	brangdavo	brangs
mes	brangstame, brangstam	brangome, brangom	brangdavome, brangdavom	brangsime, brangsim
jūs	brangstate, brangstat	brangote, brangot	brangdavote, brangdavot	brangsite, brangsit
jie, jos	brangsta	brango	brangdavo	brangs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	brangčiau		brangtumėme, brangtumėm, brangtume
2 asm.	brangtumei, brangtum		brangtumėte, brangtumėt
3 asm.	brangtų		brangtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		brankime, brankim
2 asm.	branki, brank		brankite, brankit
3 asm.	tebrangsta, tebrangstie		tebrangsta, tebrangstie

• žr. pagr. f. brangti, brangsta, brango

brankim

---