atsigalvotumėme

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

atsigalvotumėme (sangrž. vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: atsigalvoti, atsigalvoja, atsigalvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	atsigalvoju	atsigalvojau	atsigalvodavau	atsigalvosiu
tu	atsigalvoji	atsigalvojai	atsigalvodavai	atsigalvosi
jis, ji	atsigalvoja	atsigalvojo	atsigalvodavo	atsigalvos
mes	atsigalvojame, atsigalvojam	atsigalvojome, atsigalvojom	atsigalvodavome, atsigalvodavom	atsigalvosime, atsigalvosim
jūs	atsigalvojate, atsigalvojat	atsigalvojote, atsigalvojot	atsigalvodavote, atsigalvodavot	atsigalvosite, atsigalvosit
jie, jos	atsigalvoja	atsigalvojo	atsigalvodavo	atsigalvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	atsigalvočiau		atsigalvotumėme, atsigalvotumėm, atsigalvotume
2 asm.	atsigalvotumei, atsigalvotum		atsigalvotumėte, atsigalvotumėt
3 asm.	atsigalvotų		atsigalvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		atsigalvokime, atsigalvokim
2 asm.	atsigalvoki, atsigalvok		atsigalvokite, atsigalvokit
3 asm.	teatsigalvoja, teatsigalvojie		teatsigalvoja, teatsigalvojie

• žr. pagr. f. atsigalvoti, atsigalvoja, atsigalvojo
• Skiemenys: at-si-gal-vo-tu-mė-me

atsigalvotumėme

Etimologija

<= at- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---