ars

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

ars (vks., ties. nuos., būs. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būs. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: arti, aria, arė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	ariu	ariau	ardavau	arsiu
tu	ari	arei	ardavai	arsi
jis, ji	aria	arė	ardavo	ars
mes	ariame, ariam	arėme, arėm	ardavome, ardavom	arsime, arsim
jūs	ariate, ariat	arėte, arėt	ardavote, ardavot	arsite, arsit
jie, jos	aria	arė	ardavo	ars
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	arčiau		artumėme, artumėm, artume
2 asm.	artumei, artum		artumėte, artumėt
3 asm.	artų		artų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		arkime, arkim
2 asm.	arki, ark		arkite, arkit
3 asm.	tearia, tearie		tearia, tearie

• žr. pagr. f. arti, aria, arė

ars

1. plūgu ar arklu versti vagas

---

 Jotvingių kalba

Ugnikalnio dūmai

Tarimas

• TFA: [árs]

Daiktavardis

ars (vyr. g.)

1. dūmas ^(lt) (sen.)
   • vienaskaitoje apibūdina vientisą ir vienetinį dūmo kūną (pvz., išpūtė dūmą); daugiskaitoje – bendrai dūmus (pvz., iš namo rūksta dūmai)

Etimologija

Iš indoeuropiečių prokalbės *h₄orh₂-on- („krantas, pakrantė, riba“). Giminiškas lietuvių k. oras, latvių k. āre („erdvė, atviras laukas“), latvių k. ārs („išorė, laukas“).

Kategorijos

• Chemija
• Ugniagesyba

---

 Lotynų kalba

Daiktavardis

ars (mot. g.)

1. menas ^(lt) (Menas)

---

 Oksitanų kalba

Daiktavardis

ars (mot. g.)

1. menas ^(lt) (Menas)

---

Vikiteka