apvaišintų

Taip pat žr.: apvaišintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

apvaišintų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: apvaišinti, apvaišina, apvaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	apvaišinu	apvaišinau	apvaišindavau	apvaišinsiu
tu	apvaišini	apvaišinai	apvaišindavai	apvaišinsi
jis, ji	apvaišina	apvaišino	apvaišindavo	apvaišins
mes	apvaišiname, apvaišinam	apvaišinome, apvaišinom	apvaišindavome, apvaišindavom	apvaišinsime, apvaišinsim
jūs	apvaišinate, apvaišinat	apvaišinote, apvaišinot	apvaišindavote, apvaišindavot	apvaišinsite, apvaišinsit
jie, jos	apvaišina	apvaišino	apvaišindavo	apvaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	apvaišinčiau		apvaišintumėme, apvaišintumėm, apvaišintume
2 asm.	apvaišintumei, apvaišintum		apvaišintumėte, apvaišintumėt
3 asm.	apvaišintų		apvaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		apvaišinkime, apvaišinkim
2 asm.	apvaišinki, apvaišink		apvaišinkite, apvaišinkit
3 asm.	teapvaišina, teapvaišinie		teapvaišina, teapvaišinie

• žr. pagr. f. apvaišinti, apvaišina, apvaišino

apvaišintų

Etimologija

<= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Dalyvis

apvaišintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apvaišintas, mot. g. apvaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvaišintas	apvaišinti	apvaišinta	apvaišintos	apvaišinta	-
kilm.	apvaišinto	apvaišintų	apvaišintos	apvaišintų	-	-
naud.	apvaišintam	apvaišintiems	apvaišintai	apvaišintoms	-	-
gal.	apvaišintą	apvaišintus	apvaišintą	apvaišintas	-	-
įnag.	apvaišintu	apvaišintais	apvaišinta	apvaišintomis	-	-
viet.	apvaišintame	apvaišintuose	apvaišintoje	apvaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvaišintasis	apvaišintieji	apvaišintoji	apvaišintosios	-	-
kilm.	apvaišintojo	apvaišintųjų	apvaišintosios	apvaišintųjų	-	-
naud.	apvaišintajam	apvaišintiesiems	apvaišintajai	apvaišintosioms	-	-
gal.	apvaišintąjį	apvaišintuosius	apvaišintąją	apvaišintąsias	-	-
įnag.	apvaišintuoju	apvaišintaisiais	apvaišintąja	apvaišintosiomis	-	-
viet.	apvaišintajame	apvaišintuosiuose	apvaišintojoje	apvaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apvaišintas, mot. g. apvaišinta.

apvaišintų

1. tas, kurį apvaišino

Etimologija

<= apvaišinti, apvaišina, apvaišino <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---