apsimąstytumėm

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

apsimąstytumėm (sangrž. vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: apsimąstyti, apsimąsto, apsimąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	apsimąstau	apsimąsčiau	apsimąstydavau	apsimąstysiu
tu	apsimąstai	apsimąstei	apsimąstydavai	apsimąstysi
jis, ji	apsimąsto	apsimąstė	apsimąstydavo	apsimąstys
mes	apsimąstome, apsimąstom	apsimąstėme, apsimąstėm	apsimąstydavome, apsimąstydavom	apsimąstysime, apsimąstysim
jūs	apsimąstote, apsimąstot	apsimąstėte, apsimąstėt	apsimąstydavote, apsimąstydavot	apsimąstysite, apsimąstysit
jie, jos	apsimąsto	apsimąstė	apsimąstydavo	apsimąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	apsimąstyčiau		apsimąstytumėme, apsimąstytumėm, apsimąstytume
2 asm.	apsimąstytumei, apsimąstytum		apsimąstytumėte, apsimąstytumėt
3 asm.	apsimąstytų		apsimąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		apsimąstykime, apsimąstykim
2 asm.	apsimąstyki, apsimąstyk		apsimąstykite, apsimąstykit
3 asm.	teapsimąsto, teapsimąstai		teapsimąsto, teapsimąstai

• žr. pagr. f. apsimąstyti, apsimąsto, apsimąstė
• Skiemenys: ap-si-mąs-ty-tu-mėm

apsimąstytumėm

Etimologija

<= ap- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---