apraginti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

apraginti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: apraginti, apragina, apragino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	apraginu	apraginau	apragindavau	apraginsiu
tu	apragini	apraginai	apragindavai	apraginsi
jis, ji	apragina	apragino	apragindavo	apragins
mes	apraginame, apraginam	apraginome, apraginom	apragindavome, apragindavom	apraginsime, apraginsim
jūs	apraginate, apraginat	apraginote, apraginot	apragindavote, apragindavot	apraginsite, apraginsit
jie, jos	apragina	apragino	apragindavo	apragins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	apraginčiau		apragintumėme, apragintumėm, apragintume
2 asm.	apragintumei, apragintum		apragintumėte, apragintumėt
3 asm.	apragintų		apragintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		apraginkime, apraginkim
2 asm.	apraginki, apragink		apraginkite, apraginkit
3 asm.	teapragina, teapraginie		teapragina, teapraginie

• žr. pagr. f. apraginti, apragina, apragino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: apraginąs, apraginantis, apraginanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: apraginęs, apraginusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: apragindavęs, apragindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: apraginsiąs, apraginsiantis, apraginsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: apraginamas, apraginama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: apragintas, apraginta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: apraginsimas, apraginsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: apragintinas, apragintina.
• taip pat žr. pdlv.: apraginant, apraginus, apragindavus, apraginsiant.
• taip pat žr. psdlv.: apragindamas, apragindama.
• taip pat žr. bdn.: apraginte, apragintinai.
• Skiemenys: ap-ra-gin-ti

apraginti (ret.)

1. žr. paskatinti:
   • Aš apraginau jį, kad greičiau dirbtu.

Etimologija

<= ap- + raginti, ragina, ragino

Sinonimai

    apraginti: bendrai

paskatinti (lt)

Antonimai

    apraginti: bendrai

neapraginti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    apraginti: Išvestiniai žodžiai

apraginimas (lt) (vyr. g.) apragintojas (lt) (vyr. g.)

apragintoja (lt) (mot. g.) neapraginti (lt) (neig. )

Vertimai

  apraginti: bendrai

---

Dalyvis

apraginti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apragintas, mot. g. apraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apragintas	apraginti	apraginta	apragintos	apraginta	-
kilm.	apraginto	apragintų	apragintos	apragintų	-	-
naud.	apragintam	apragintiems	apragintai	apragintoms	-	-
gal.	apragintą	apragintus	apragintą	apragintas	-	-
įnag.	apragintu	apragintais	apraginta	apragintomis	-	-
viet.	apragintame	apragintuose	apragintoje	apragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apragintasis	apragintieji	apragintoji	apragintosios	-	-
kilm.	apragintojo	apragintųjų	apragintosios	apragintųjų	-	-
naud.	apragintajam	apragintiesiems	apragintajai	apragintosioms	-	-
gal.	apragintąjį	apragintuosius	apragintąją	apragintąsias	-	-
įnag.	apragintuoju	apragintaisiais	apragintąja	apragintosiomis	-	-
viet.	apragintajame	apragintuosiuose	apragintojoje	apragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apragintas, mot. g. apraginta.
• Skiemenys: ap-ra-gin-ti

apraginti (ret.)

1. tas, kurį apragino

Etimologija

<= apraginti, apragina, apragino <= ap- + raginti, ragina, ragino

---