apgirdėkim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

apgirdėkim (vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: apgirdėti, apgirdi, apgirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	apgirdžiu	apgirdėjau	apgirdėdavau	apgirdėsiu
tu	apgirdi	apgirdėjai	apgirdėdavai	apgirdėsi
jis, ji	apgirdi	apgirdėjo	apgirdėdavo	apgirdės
mes	apgirdime, apgirdim	apgirdėjome, apgirdėjom	apgirdėdavome, apgirdėdavom	apgirdėsime, apgirdėsim
jūs	apgirdite, apgirdit	apgirdėjote, apgirdėjot	apgirdėdavote, apgirdėdavot	apgirdėsite, apgirdėsit
jie, jos	apgirdi	apgirdėjo	apgirdėdavo	apgirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	apgirdėčiau		apgirdėtumėme, apgirdėtumėm, apgirdėtume
2 asm.	apgirdėtumei, apgirdėtum		apgirdėtumėte, apgirdėtumėt
3 asm.	apgirdėtų		apgirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		apgirdėkime, apgirdėkim
2 asm.	apgirdėki, apgirdėk		apgirdėkite, apgirdėkit
3 asm.	teapgirdi, teapgirdie		teapgirdi, teapgirdie

• žr. pagr. f. apgirdėti, apgirdi, apgirdėjo
• Skiemenys: ap-gir-dė-kim

apgirdėkim (ret.)

Etimologija

<= ap- + girdėti, girdi, girdėjo

---