antmokėkim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

antmokėkim (vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: antmokėti, antmoka, antmokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	antmoku	antmokėjau	antmokėdavau	antmokėsiu
tu	antmoki	antmokėjai	antmokėdavai	antmokėsi
jis, ji	antmoka	antmokėjo	antmokėdavo	antmokės
mes	antmokame, antmokam	antmokėjome, antmokėjom	antmokėdavome, antmokėdavom	antmokėsime, antmokėsim
jūs	antmokate, antmokat	antmokėjote, antmokėjot	antmokėdavote, antmokėdavot	antmokėsite, antmokėsit
jie, jos	antmoka	antmokėjo	antmokėdavo	antmokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	antmokėčiau		antmokėtumėme, antmokėtumėm, antmokėtume
2 asm.	antmokėtumei, antmokėtum		antmokėtumėte, antmokėtumėt
3 asm.	antmokėtų		antmokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		antmokėkime, antmokėkim
2 asm.	antmokėki, antmokėk		antmokėkite, antmokėkit
3 asm.	teantmoka, teantmokie		teantmoka, teantmokie

• žr. pagr. f. antmokėti, antmoka, antmokėjo
• Skiemenys: ant-mo-kė-kim

antmokėkim (tarm.| žem.)

Etimologija

<= ant- + mokėti, moka, mokėjo

---