žėgliuokim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

žėgliuokim (vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: žėgliuoti, žėgliuoja, žėgliavo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	žėgliuoju	žėgliavau	žėgliuodavau	žėgliuosiu
tu	žėgliuoji	žėgliavai	žėgliuodavai	žėgliuosi
jis, ji	žėgliuoja	žėgliavo	žėgliuodavo	žėgliuos
mes	žėgliuojame, žėgliuojam	žėgliavome, žėgliavom	žėgliuodavome, žėgliuodavom	žėgliuosime, žėgliuosim
jūs	žėgliuojate, žėgliuojat	žėgliavote, žėgliavot	žėgliuodavote, žėgliuodavot	žėgliuosite, žėgliuosit
jie, jos	žėgliuoja	žėgliavo	žėgliuodavo	žėgliuos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	žėgliuočiau		žėgliuotumėme, žėgliuotumėm, žėgliuotume
2 asm.	žėgliuotumei, žėgliuotum		žėgliuotumėte, žėgliuotumėt
3 asm.	žėgliuotų		žėgliuotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		žėgliuokime, žėgliuokim
2 asm.	žėgliuoki, žėgliuok		žėgliuokite, žėgliuokit
3 asm.	težėgliuoja, težėgliuojie		težėgliuoja, težėgliuojie

• žr. pagr. f. žėgliuoti, žėgliuoja, žėgliavo

---