įdarbino

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įdarbino (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įdarbinti, įdarbina, įdarbino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įdarbinu	įdarbinau	įdarbindavau	įdarbinsiu
tu	įdarbini	įdarbinai	įdarbindavai	įdarbinsi
jis, ji	įdarbina	įdarbino	įdarbindavo	įdarbins
mes	įdarbiname, įdarbinam	įdarbinome, įdarbinom	įdarbindavome, įdarbindavom	įdarbinsime, įdarbinsim
jūs	įdarbinate, įdarbinat	įdarbinote, įdarbinot	įdarbindavote, įdarbindavot	įdarbinsite, įdarbinsit
jie, jos	įdarbina	įdarbino	įdarbindavo	įdarbins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įdarbinčiau		įdarbintumėme, įdarbintumėm, įdarbintume
2 asm.	įdarbintumei, įdarbintum		įdarbintumėte, įdarbintumėt
3 asm.	įdarbintų		įdarbintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įdarbinkime, įdarbinkim
2 asm.	įdarbinki, įdarbink		įdarbinkite, įdarbinkit
3 asm.	teįdarbina, teįdarbinie		teįdarbina, teįdarbinie

• žr. pagr. f. įdarbinti, įdarbina, įdarbino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: įdarbinąs, įdarbinantis, įdarbinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: įdarbinęs, įdarbinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: įdarbindavęs, įdarbindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: įdarbinsiąs, įdarbinsiantis, įdarbinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: įdarbinamas, įdarbinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: įdarbintas, įdarbinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: įdarbinsimas, įdarbinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: įdarbintinas, įdarbintina.
• taip pat žr. pdlv.: įdarbinant, įdarbinus, įdarbindavus, įdarbinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: įdarbindamas, įdarbindama.
• taip pat žr. bdn.: įdarbinte, įdarbintinai.